1 Taigi tie trys vyrai nustojo ginčytis su Jobu, kadangi jis laikė save teisiu.
2 Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas iš Ramo kilties nebepajėgė suvaldyti savo pykčio. Jis niršo ant Jobo, nes šis laikė teisiu save, o ne Dievą;
3 jis niršo ir ant trijų Jobo bičiulių, nes jie nebuvo radę atsakymo, nors ir tvirtino, kad Jobas kaltas.
4 Bet kadangi tie vyrai buvo vyresni už jį, Elihuvas nesiryžo kreiptis į Jobą.
5 Tačiau pamatęs, kad anų trijų vyrų lūpose atsakymo nėra, jis nebepajėgė suvaldyti savo pykčio.
6 Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas atsakydamas tarė:„Esu jaunas, o jūs seni.Todėl nedrįsau ir bijojaupasakyti savo nuomonę.
7 Maniau: ‘Tekalba metai,temoko žilagalviai išminties’.
8 Bet iš tikrųjų žmogui dvasia –Visagalio alsavimas, teikiantis supratimo.
9 Nei žili plaukai nepadaro išmintingo,nei seniūnai ne visada supranta, kas teisinga.
10 Tad ir sakau: ‘Pasiklausykite manęs,aš irgi pasakysiu savo nuomonę’.
11 Štai laukiau jūsų žodžių,klausiausi jūsų išmintingų svarstymų,jums stengiantis rasti teisingą atsakymą.
12 Atsidėjęs dėmesingai sekiau,bet, tikėkit manimi, nė vienas jūsų neparodė,kad Jobas neteisus,nė vienas nepaneigė, ką Jobas sakė.
13 Tad kaip galite sakyti: ‘Radome išmintį!’?Dievas jam atsakys, o ne žmogus!
14 Ne man jis dėstė savo bėdas,ir ne jūsų žodžiais jam aš atsakysiu.
15 Sutrikę daugiau pasakyti jie nebegali;jiems trūksta žodžių.
16 Laukiau, kol jie liovėsi kalbėti,kol baigė ir nieko daugiau nebeatsakė.
17 Dabar atvirai pasakysiu savo nuomonęir pareikšiu, ką žinau.
18 Juk man žodžiai liejasi per kraštus,o mano dvasia ragina mane.
19 Mano viduje tarsi vynasieško angos atsidvėsti,tarsi nauji vynmaišiai, kurie tuoj plyš!
20 Turiu kalbėti, kad galėčiau atsikvėpti,atverti lūpas ir atsakyti.
21 Nebūsiu šališkas nė vienamir nieko negirsiu.
22 Juk girti aš nemoku, o jei girčiau,mano Kūrėjas tikrai man padarytų galą!