1 Tada Jobas atsakydamas tarė:
2 „Iš tikrųjų jūs ypatingi žmonės,ir išmintis mirs jums numirus!
3 Bet ir aš kaip jūs turiu smegenis;nesu už jus menkesnis.Bet tiek to, kas to nežino?
4 Tapau pajuoka savo bičiuliams.‘Tas, kurį Dievas išklauso, kai jo šaukiasi,yra teisus ir be priekaištų žmogus’, – tai pajuoka.
5 Savimi patenkintieji niekina nelaimę;ji ištinka tuos, kurių kojos dreba.
6 Plėšikų palapinėse ramu,saugiai gyvena tie, kurie Dievą pykdo,tarsi laikytų Dievą savo rankose.
7 Tačiau paklausk gyvulių, ir jie tave pamokys,padangių paukščių, ir jie tau pasakys.