16 Mano veidas paraudo nuo ašarų,pajuodo mano akių vokai,
17 nors pikto nėra mano rankoseir mano malda Dievui yra nuoširdi.
18 O, žeme, neuždenk mano kraujo,teneranda ramios vietos mano šauksmas!
19 Štai net dabar mano liudytojas yra danguje;tas, kuris laiduoja už mane, yra aukštybėse.
20 Mano bičiuliai mane niekina;mano akys lieja ašaras Dievui.
21 Tebūna jis žmogaus ir Dievo,kaip žmogaus ir jo bičiulio, teisėju.
22 Juk dar praeis keletas metų,ir aš nueisiu keliu, kuriuo nebegrįžtama.