6 Nuo kalbų mano skausmas nepalengvėja,o jeigu tylėčiau, ar bent kiek jis palengvėtų?
7 Iš tikrųjų nuvargino mane Dievas,nusiaubė visus manuosius.
8 Mano odą jis ištiko raukšlėmis,jos tarsi liudytojai prieš mane;mano liesumas ateina kaip liudytojasir liudija prieš mane.
9 Įpykęs jis mane drasko ir persekioja,dantį ant manęs griežia;piktai akimis mane varsto mano priešininkas.
10 Išsižioję spokso į mane žmonės,tyčiodamiesi kerta man į žandąir būriuojasi, norėdami mane užpulti.
11 Dievas atiduoda mane neteisiam žmogui,sviedžia nedoriesiems į nagus.
12 Gyvenau ramybėje, kol jis manęs nesugurino;nutvėręs už sprando, sutrupino į gabalus,pasidėjo mane kaip taikinį