4 Tu taip užsklendei jų širdis,kad jie nebegali galvoti,todėl neleisk jiems manęs nugalėti.
5 Žmogus kviečiasi bičiulius į vaišes,tuo tarpu jo vaikų akys aptemusios nuo bado!
6 Jis padarė mane priežodžiu žmonėms,esu tarsi žmogus, kuriam spjaudoma į veidą.
7 Man akys aptemo nuo širdgėlos,visi mano sąnariai – tarsi šešėliai.
8 Dorus žmones tai stebina.Nekaltasis piktinasi nedorėliu,
9 tačiau teisusis laikosi savo kelio;žmogus švariomis rankomis vis stiprėja.
10 Tad eikite šen, jūs visi, vėl pulkite mane.Išmintingo žmogaus tarp jūsų nerasiu nė vieno!