2 „Mano mintys verčia į tai atsakyti,todėl tiesiog nekantrauju.
3 Girdžiu priekaištą, kuris mane užgauna,bet žinau, kaip tau atsakyti.
4 Argi nežinai, jog nuo senovės,nuo to laiko, kai žemėje buvo sukurtas žmogus,
5 nedorėlių laimė trumpair nusidėjėlių džiaugsmas – tik akimirka?
6 Net jeigu ūgiu dangų pasiektųir galva debesis liestų,
7 jis pražus amžinai kaip dulkės.Tie, kurie jį pažinojo, klaus: ‘Kur jis dabar?’
8 Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi,jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.