14 Kai visur tamsu, žmogžudys keliasiužmušti vargšo ir beturčio;naktį jis eina vogti.
15 Ir svetimautojo akys laukia sutemos:‘Niekas manęs nematys’, – murma jis,gobtuvu slėpdamas veidą.
16 Tamsoje vagys įsilaužia į namus,bet dieną jie nesirodo;kas yra šviesa, jie nežino.
17 Mirties tamsa jiems visiems rytas,nes jie mirties tamsos draugai.
18 Jie – ant vandens plūduriuojantis šiaudas.Prakeikta jų dalis žemėje;tenepasuka joks darbininkas jų vynuogyno link!
19 Kaip sausra ir kaitra sunaikina sniego vandenis,taip Šeolas tepraryja tuos, kurie nusidėjo!
20 Net motina juos užmiršta, bet kirmėlėms jie saldūs;užmirštas jų vardas. Nedorybė palaužta tarsi medis.