18 Jie – ant vandens plūduriuojantis šiaudas.Prakeikta jų dalis žemėje;tenepasuka joks darbininkas jų vynuogyno link!
19 Kaip sausra ir kaitra sunaikina sniego vandenis,taip Šeolas tepraryja tuos, kurie nusidėjo!
20 Net motina juos užmiršta, bet kirmėlėms jie saldūs;užmirštas jų vardas. Nedorybė palaužta tarsi medis.
21 Jie skriaudžia bevaikę moterįir nepadeda našlei.
22 Dievas savo jėga suvaldo engėjus;jis pakyla, ir nedoras žmogus miršta.
23 Dievas gali leisti jiems saugiai gyventi,bet stebi visus jų kelius.
24 Išaukštinti trumpą valandėlę, jie vėl pranyksta;nuvysta ir supleišėja kaip dedešvos žiedas,nusvyra kaip javų varpos.