16 Beturčiui buvau tėvas,nepažįstamo žmogaus teises gyniau teisme.
17 Nedoram žmogui iltis nudaužiau,priverčiau jį grobį iš nasrų paleisti.
18 Tada sakydavau: ‘Mirsiu savo lizde,savo dienas padauginsiu kaip smėlį.
19 Mano šaknys siekia vandenį,ant mano šakų krinta rasa visą naktį.
20 Mano jėgos atnaujintos,mano rankose – nuolat naujas lankas’.
21 Žmonės klausydavosi manęs ir laukdavo,tylėdami priimdavo, kai jiems patardavau.
22 Man baigus kalbėti jie neturėdavo, ką sakyti;tarsi rasos lašai krisdavo ant jų mano žodis.