26 ar žvelgiau į šviečiančią saulębei mėnulį, savo didybėje traukiantį padangėmis,
27 ir mano širdis buvo slaptai susiviliojusi,o ranka siuntė jiems pagarbų bučinį,
28 tai irgi būtų teistinas nusižengimas,nes būčiau atmetęs Dievą aukštybėse.
29 Jeigu džiaugiausi savo priešo žūtimiar džiūgavau jį nelaimei ištikus,
30 tai juk neleidau savo lūpoms nusidėtiir prakeikimu linkėti jam mirties.
31 Argi mano palapinės vyrai nesistebėjo:‘Kas nėra buvęs pamaitintas mėsa!’
32 Ateivis nepraleido nakties lauke,keleiviui buvo atviros mano durys.