14 Ne man jis dėstė savo bėdas,ir ne jūsų žodžiais jam aš atsakysiu.
15 Sutrikę daugiau pasakyti jie nebegali;jiems trūksta žodžių.
16 Laukiau, kol jie liovėsi kalbėti,kol baigė ir nieko daugiau nebeatsakė.
17 Dabar atvirai pasakysiu savo nuomonęir pareikšiu, ką žinau.
18 Juk man žodžiai liejasi per kraštus,o mano dvasia ragina mane.
19 Mano viduje tarsi vynasieško angos atsidvėsti,tarsi nauji vynmaišiai, kurie tuoj plyš!
20 Turiu kalbėti, kad galėčiau atsikvėpti,atverti lūpas ir atsakyti.