18 kad išgelbėtų jo gyvastį nuo kapo,o gyvybę – nuo kalavijo.
19 Žmogų pamoko ir skausmai lovoje,ir nesiliaujanti kaulų gėla.
20 Sergančiam žmogui koktu pasižiūrėti į maistą,net skanėstų jis negali pakęsti.
21 Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti,o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.
22 Prie kapo duobės jis priartėja,jo gyvastis – prie mirusiųjų buveinės.
23 Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas,vienas tarpininkas iš tūkstančių,norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,
24 atjaustų jį ir sakytų:‘Neleisk jam žengti į kapą,radau jam išpirką.