22 Prie kapo duobės jis priartėja,jo gyvastis – prie mirusiųjų buveinės.
23 Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas,vienas tarpininkas iš tūkstančių,norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,
24 atjaustų jį ir sakytų:‘Neleisk jam žengti į kapą,radau jam išpirką.
25 Teatjaunėja jo kūnas,tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ –
26 žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų,leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu,nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.
27 Tas žmogus skelbtų kitiems sakydamas:‘Nusidėjau, nusižengiau,bet Dievas nebaudė manęs kaip buvau nusipelnęs.
28 Jis išgelbėjo mano gyvastį nuo kapo,ir aš matau gyvenimo šviesą’.