1 Ir dėl to man dreba širdis,nerimsta savo vietoje.
2 Klausykitės visi jo griausmingo balsoir iš jo burnos kylančio garso.
3 Visur po dangumi, ligi pat žemės pakraščiųjis paleidžia jį drauge su savo žaibu.
4 Paskui pasigirsta riaumojantis garsas,Dievas griaudžia savo didingu balsu.Savo žaibų jis nesulaiko,kol nenutyla jo balsas.
5 Dievas nuostabiai griaudžia savo balsu,daro nuostabius darbus, kurių suprasti mes negalime.
6 Juk jis įsako sniegui: ‘Leiskis ant žemės!’,o lietui ir liūčiai: ‘Sodriai palyk!’