16 Argi tu žinai, kaip danguje jis pasveria debesis –nuostabius darbus to, kuris turi tobulą pažinimą?
17 Ne! Tu tik gali leipti nuo kaitros su drabužiais,kai žemė apmirusi nuo pietų vėjo.
18 Argi tu gali jam padėti išskleisti dangaus skliautą,stiprų kaip nuliedintą veidrodį?
19 Pasakyk mums, ką turime jam sakyti,nes negalime ginčytis, būdami tamsoje.
20 Ar apie tai bus jam pasakyta, kai kalbėsiu?Nejau žmogus kada nors norėjo būti prarytas?
21 Kartais žmonės negali žiūrėti į saulę,ji per šviesi danguje,kai pakyla vėjas ir išgainioja debesis.
22 Iš šiaurės vėjas atpučia aukso pašvaistę;Dievą gaubia šiurpulinga didybė.