4 Paskui pasigirsta riaumojantis garsas,Dievas griaudžia savo didingu balsu.Savo žaibų jis nesulaiko,kol nenutyla jo balsas.
5 Dievas nuostabiai griaudžia savo balsu,daro nuostabius darbus, kurių suprasti mes negalime.
6 Juk jis įsako sniegui: ‘Leiskis ant žemės!’,o lietui ir liūčiai: ‘Sodriai palyk!’
7 Jis sustabdo žmonių rankas, jiems dirbant,kad kiekvienas pažintų, ką jis daro.
8 Tada žvėrys lenda į urvąir išsitiesia savo guolyje.
9 Vėtra išsiveržia iš savo buveinėsir kandus šaltis iš šiaurės vėjų.
10 Dievas kvėpteli, ir pasidaro ledas,platūs vandenys greitai užšąla.