1 Tada VIEŠPATS kreipėsi į Jobą iš audros tardamas:
2 „Kas temdo mano užmojį,kalbėdamas neapgalvotais žodžiais?
3 Susijuosk diržu strėnas kaip vyras;aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk!
4 Kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus?Pasakyk, jei esi toks supratingas!
5 Kas nustatė jos matmenis, tu tikrai žinai!Argi kas tiesė ant jos matavimo virvę?
6 Į ką buvo įleisti jos stulpai,ir kas padėjo jos kertinį akmenį,
7 kai drauge giedojo rytmetinės žvaigždėsir visos dangiškosios būtybės šaukė iš džiaugsmo?