4 Eidamas gulti, klausiu: ‘Kada atsikelsiu?’Bet naktis ilga,ir ligi aušros aš neramiai vartausi.
5 Mano kūną dengia kirmėlės ir purvas,mano oda pleišėja ir pūliuoja.
6 Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę,be vilties jos skuba prie savo galo.
7 Neužmiršk, kad mano gyvenimas tik vėjas;niekada daugiau neberegėsiu laimės.
8 Akis, stebinti mane, nebematys manęs;tavo akys ieškos manęs, bet manęs jau nebebus.
9 Kaip debesis pamažu nyksta ir praeina,taip žengiantis žemyn į Šeolą niekada nebegrįžta.
10 Į savo buveinę jis nebesugrįš,jo namai daugiau jo nebepažins.