8 Akis, stebinti mane, nebematys manęs;tavo akys ieškos manęs, bet manęs jau nebebus.
9 Kaip debesis pamažu nyksta ir praeina,taip žengiantis žemyn į Šeolą niekada nebegrįžta.
10 Į savo buveinę jis nebesugrįš,jo namai daugiau jo nebepažins.
11 Todėl negaliu leisti savo lūpoms tylėti;kalbėsiu dvasios skausme,skųsiuosi gyvasties kartėlyje.
12 Argi aš jūra ar jūros pabaisa,kad tu pastatei prie manęs sargybą?
13 Kai pagalvoju: ‘Mano lova mane paguos,mano guolis pasidalys su manimi skausmu’, –
14 tu gąsdini mane sapnaisir siaubą man keli regėjimais,