28 darosi baisu dėl visos mano kančios,nes žinau, kad tu manęs neišteisinsi.
29 Jeigu turiu būti laikomas kaltas,tai kam veltui stengtis?
30 Jei net apsiplaučiau snieguir nusivalyčiau rankas šarmu,
31 tu taip panardintumei mane į purvus,kad net mano drabužiai manęs bjaurėtųsi.
32 Juk jis nėra mirtingasis, panašus į mane,kad galėčiau jam atsakytiar stoti kartu į teismą!
33 O, kad būtų taikintojas tarp mūsųir uždėtų savo ranką ant mudviejų!
34 Tenuima nuo manęs savo rykštę,tenegąsdina manęs daugiau jo baimė.