1 Saliamono Giesmių giesmė.
2 [Ji:] Tebučiuoja jis mane savo lūpomis!Juk tavo meilė malonesnė negu vynas,
3 negu tavo brangiojo aliejaus kvapas!Tavo vardas – palieti kvepalai,užtat tave mergaitės myli.
4 Pasiimk mane! Skubėkime!Vesk mane, karaliau, į savo kambarius.[Choras:] Tavimi mes džiaugsimės ir linksminsimės,skonėsimės tavo meile labiau negu vynu.Tave mylintys teisingai daro!
5 [Ji:] Esu juodbruvė, bet graži,o Jeruzalės dukterys,kaip Kedaro palapinės,kaip Saliamono palapinių dangos!
6 Nežiūrėkite iš aukšto į mane,kad aš tamsiaveidė;tai saulė mane įdegino.Mano motinos sūnūs supyko ant manęsir padarė mane vynuogynų prižiūrėtoja.Savo pačios vynuogyno neprižiūrėjau.
7 Pasakyk man, mano tikroji meile,kur ganai savo kaimenę,kur guldai ją vidudienį poilsio,kad nebereikėtų man daugiau klaidžioti kaip bastūneipalei tavo draugų kaimenes.
8 [Choras:] Jeigu tu nežinai vietos,o gražiausia iš moterų,tai eik avių pėdomisir ganyk savo ožiukusšalia piemenų palapinių.
9 [Jis:] Tu, mano meile, panašiį kumelaitę tarp faraono kovos vežimų.
10 Žavūs tavo skruostai puošti pintomis grandinėlėmis,o tavo kaklas – karoliais.
11 Iš aukso nukalsim tau grandinėles,išpuošime jas sidabru.
12 [Ji:] Kol karalius ilsisi savo kambary,mano nardas pripildo orą kvepėjimo.
13 Mano mylimasis man – miros ryšulėlis,prigludęs tarp mano krūtų.
14 Mano mylimasis man – henos žiedų puokštėEn Gedžio vynuogių soduose.
15 [Jis:] Kokia tu graži, mano mylimoji, kokia tu graži,tavo akys kaip balandžių!
16 [Ji:] Koks tu gražus, mano mylimasis,iš tikrųjų gražus!Mūsų guolis pavėsinėje;
17 sijos mūsų namų – iš kedrų,o gegnės – iš kiparisų.