1 [Jis:] Atėjau į savo sodą,seserie sužadėtine,prisirenku miros ir kvepalų,valgau korį su medumi,geriu vyną su pienu.[Choras:] Valgykite, bičiuliai, gerkite!Svaikite iš meilės!
2 [Ji:] Aš miegojau, bet mano širdis budėjo.Klausyk! Mano mylimasis beldžiasi!„Įleisk mane, mano seserie, mano meile,mano balande, mano tobuloji!Juk mano galva permirkusi nuo rasos,o garbanos – nuo nakties miglos“.
3 Buvau jau nusirengusi;kaip apsirengti man iš naujo?Buvau jau kojas nusiplovusi;kaip man jas vėl purvinti?
4 Mano mylimasis įkišo ranką pro velkės skylę,ir aš suvirpėjau, kad jis arti.
5 Atsikėliau atidaryti savo mylimajam,lašant nuo rankų mirai,varvant nuo pirštų geriausiai miraiant velkės rankenos.
6 Atidariau savo mylimajam,bet jis buvo nusisukęs ir nuėjęs.Apmiriau, kad jis nuėjo!Ieškojau, bet negalėjau rasti;šaukiau, bet jis neatsišaukė.
7 Užtiko mane panaktiniai,apeidami miestą;jie sumušė, sužeidė mane,atėmė mano skraistę tie sienų panaktiniai!
8 Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukterys!Jeigu sutiksite mano mylimąjį,pasakykite jam, kad aš sergu iš meilės.
9 [Choras:] Kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų,o gražiausioji iš moterų?Kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų,kad tu mus taip prisaikdini?
10 [Ji:] Mano mylimasis visas spindi ir saulėje įdegęs;jis išsiskiria iš dešimties tūkstančių.
11 Jo galva – gryno aukso,plaukai garbanoti,juodi kaip varnas.
12 Jo akys – kaipprie tekančio vandens balandžiai,besipliuškenantys pursluose,tupintys ant šaltinio krašto.
13 Jo skruostai – tarsi kvepalų lysvės,skleidžiančios kvapus.Jo lūpos – kaip lelijos,iš kurių srūva mira.
14 Jo rankos – kaip aukso lazdos,nusagstytos brangakmeniais.Jo liemuo – tarsi iš dramblio kaulo,išdabinto safyrais.
15 Jo kojos – alebastro stulpai,pastatyti ant stovų iš gryno aukso.Jis toks didingas kaip Libanasir dailus tarsi jo kedras.
16 Jo žodžiai – saldybė,ir visas jis – malonumas!O Jeruzalės dukterys,toks mano mylimasis,toks mano numylėtinis!