1 [Choras:] Kur nuėjo tavo mylimasis,o gražiausioji iš moterų?Kuriuo keliu pasuko tavo mylimasis,kad galėtume jo ieškoti kartu su tavimi?
2 [Ji:] Mano mylimasis nusileido į savo sodą,prie kvapiųjų augalų lysvių,ganyti kaimenės soduoseir pasiskinti lelijų.
3 Aš – mano mylimojo,o mano mylimasis – mano.Jis ganosi tarp lelijų.
4 [Jis:] Mano meile, tu graži kaip Tirca,daili kaip Jeruzalė,pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis.
5 Nugręžk savo akis nuo manęs,nes jos mane gniuždo!Tavo garbanos plasta tarsi kaimenė ožkų,besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais.
6 Tavo dantys kaip kaimenė avių,lipančių iš maudyklos.Kiekviena jų turi po dvynę,nė vienos nėra vienišos.
7 Tavo skruostai kaip dvi granato pusės,slepiamos šydo.
8 Šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt suguloviųir merginų be skaičiaus.
9 Tik viena ji – mano balandė,mano tobuloji,tik viena ji – motinos numylėtinė,džiaugsmas tos, kuri ją pagimdė.Merginos matė ją ir gyrė;ir karalienės, ir sugulovės kėlė ją į padanges.
10 [Choras:] Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra,graži kaip mėnulis,šviesi tartum saulė,pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis?
11 [Ji:] Nusileidau į riešutmedžių giraitęslėnio žiedų pamatyti,pažiūrėti, ar vynmedžiai jau išsprogę,ar granatmedžiai jau pražydę.
12 Nė nepajutau, kaip mano troškimas įkėlė maneį vežimą šalia mano didžiūno.