1 [Jis:] Kokia tu graži, mano mylimoji,kokia tu graži!Tavo akys kaip balandžių, slepiamos šydo!Tavo garbanos plasta kaip kaimenė ožkų,besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais.
2 Tavo dantys kaip kaimenė nukirptų avių,lipančių iš maudyklos.Kiekviena jų turi po dvynę,nė vienos nėra vienišos.
3 Tavo lūpos tarsi raudonas kaspinas,o tavo burna graži.Tavo skruostai kaip dvi granato pusės,slepiamos šydo.
4 Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas,pastatytas ginklams laikyti.Tūkstančiai skydų kabo jame;visi jie – galiūnų.
5 Dvi tavo krūtys tarsi du stirniukai,gazelės dvyniai,besiganantys tarp lelijų.
6 Kol diena atvėsus ir pabėgę šešėliai,aš eisiu prie miros kalno,prie smilkalų kalvos.
7 Visa tu graži, mano meile,nėra tavyje dėmės.