1 O kad tu būtum man kaip brolis,žindęs mano motinos krūtis!Sutikusi tave lauke išbučiuočiau,ir niekas man nepriekaištautų.
2 Vesčiausi tave,parsivesčiau į savo motinos namus,į kambarį tos, kuri mane pagimdė.Duočiau tau gerti kvapaus vynoir savo granatų sulčių.
3 O kad jo kairioji būtų man po galvair dešinioji mane apkabintų!
4 Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukterys:nebudinkite ir nežadinkite meilės,kol ji pati neprabus!
5 [Choras:] Kas ten ateina iš dykumos,pasirėmusi į mylimąjį?[Jis:] Po obelimi žadinau tave.Ten kentė gimdymo skausmą su tavimi tavo motina,ten kentė gimdymo skausmą ta, kuri tave pagimdė.
6 [Ji:] Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies,kaip antspaudą ant savo rankos!Juk meilė stipri kaip mirtis,aistra nuožmi kaip Šeolas.Jos kaitra – kaip ugnies kaitra,nenumaldoma liepsna.