2 Klausykitės, dangūs! Išgirsk, žeme!Tai VIEŠPATS kalba:„Užauginau, išauklėjau vaikus,o jie sukilo prieš mane!
3 Jautis pažįsta savo savininką,ir asilas – savo šeimininko ėdžias;tik Izraelis nežino,mano tauta nesupranta“.
4 Ak nuodėminga tauta,žmonės, apsikrovę nedorybėmis,piktadarių palikuonys,ištvirkę vaikai!Jie paliko VIEŠPATĮ,atmetė Izraelio Šventąjį,atsuko jam nugarą.
5 Kodėl vis dar norite būti mušami,kodėl nesiliaujate erzinti?Visa galva pasiligojusi,visa širdis alpstanti.
6 Nuo kojų padų iki viršugalvioneturite jūs sveikos vietos.Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos,nevalytos, netvarstytos, aliejumi nepateptos.
7 Jūsų šalis – tyrai,jūsų miestai sunaikinti ugnies;svetimieji jums regint ryja jūsų žemės derlių;ji – tyrai, lyg sunaikintoji Sodoma.
8 Siono duktė dabarlyg trobelė vynuogyne,lyg pašiūrė moliūgų sklype,lyg priešų apgultas miestas.