1 Vargas tiems, kurie leidžiasi į Egiptąpagalbos ieškoti,ir kliaujasi žirgais,kurie pasitiki vežimais, nes jų daug,ir raiteliais, nes jų pulkai stiprūs,tačiau į Izraelio Šventąjį nekelia akių,nesitaria su VIEŠPAČIU!
2 Bet juk ir jis išmintingas!Jis sukėlė nelaimęir savo žodžių neatsiėmė!Jis pakils prieš nedorėlių namusir prieš tuos, kurie padeda piktadariams.
3 Egiptiečiai – žmonės, o ne Dievas,jų žirgai – kūnas, o ne dvasia. VIEŠPATS tik išties savo ranką,ir gynėjas parpuls, o drauge su juo kris jo ginamasis;juodu abu kartu pražus.
4 VIEŠPATS taip man kalbėjo:„Kaip liūtas ar liūtukas urzgia dėl savo grobioir susirinkus prieš jį būriui piemenųnei išsigąsta jų šauksmų,nei dreba dėl jų daromo triukšmo,taip ir Galybių VIEŠPATS nužengs kovotiant Siono kalno, ant kalvos.
5 Kaip sparnus išskėtę paukščiai gina jauniklius,taip Galybių VIEŠPATS gins Jeruzalę,saugos ir vaduos, globos ir gelbės ją.“
6 Sugrįžkite pas jį, Izraelio vaikai, pas tą, kurį taip giliai įžeidėte!
7 Tą dieną kiekvienas jūsų atmes su panieka sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarėte savo nuodėmingomis rankomis.
8 Asiras kris nuo kalavijo, kuris bus ne žmogaus;ne žmogaus kalavijas jį parblokš.Jis bėgs nuo kalavijo,o jo jauni kariai eis lažą.
9 Jo uola iš baimės pasitrauks,o jo didžiūnai paklaikę paliks vėliavas. –Tai žodis VIEŠPATIES, kurio liepsna Sione,o žaizdras Jeruzalėje!