1 Ištarmė apie Moabą.Ak, tą naktį, kai Aro miestas buvo apiplėštas, Moabas buvo sunaikintas!Ak, tą naktį, kai Kiro miestas buvo apiplėštas,Moabas buvo sunaikintas!
2 Dibono gyventojai lipa verkti į aukštumų alką.Moabo žmonės klykia iš širdgėlosdėl Nebojo ir Madebos likimo.Visų galvos plikos,visų barzdos nukirptos.
3 Žmonės gatvėse vilki ašutines,dejuoja ir verkia,ant stogų ir aikštėsevisi plūsta ašaromis.
4 Hešbonas ir Elealė šaukiasi pagalbos,jų šauksmas girdėti net Jahace.Dėl to net Moabo kariai virto bailiais,jų drąsa dingo.
5 Mano širdis verkia dėl Moabo!Jo bėgliai pasiekia net Coarą, Eglat Šelišiją;vieni Luhito keliu kopia verkdami,kiti ant kelio į Horonaimus klykia iš sielvarto.
6 Ak, Nimrimų vandenys tapo tyrlaukiais!Pievos išdžiūvusios,žolė nuvytusi, nebėra jokios žalumos.
7 Todėl žmonės savo labą gabena,visą susikrautą turtą gabenaį kitą Gluosnių sausvagės pusę.
8 Ak, visame Moabo kraštegirdėti klyksmo aidai!Ligi pat Eglaimų miesto tas verksmas,net ligi Beer Elimų miesto tas dejavimas.
9 Ak, plūsta krauju Dimono vandenys!Bet aš užleisiu dar didesnę negandą ant Dimono:liūtus ant bėglių iš Moaboir ant pasiliekančių krašte!