4 Belieka tik vilktis su belaisviaisarba tįsoti tarp užmuštųjų.Todėl jo pyktis neatlyžo,jo ranka vis dar pakelta!
5 „Vargas Asirijai,mano pykčio spragilui,mano įniršio lazdai!
6 Prieš bedievę tautą ją siunčiu,prieš tautą, kuri mane pykdo;pavedu jai grobti ir plėšti,trypti ją kaip gatvių purvą“.
7 Bet jai ne tai galvoje,ne apie tai ji mąsto širdimi.Ji užsimojusi naikinti,nušluoti nuo žemės daug tautų
8 ir sako:„Argi visi mano karo vadai nėra karaliai?
9 Argi Kalnojas ne toks kaip Karkemišas?Argi Hamatas ne kaip Arpadas,o Samarija ne kaip Damaskas?
10 Kaip mano ranka pasiekė stabmeldes karalystes,turėjusias daugiau stabųnegu Jeruzalė ir Samarija,