8 Hešbono atšlaičių vynuogynaiir Sibmos vijokliniai vynmedžiai sunaikinti,nors jų raudonos kekės kadaiseir nugirdė tautų viešpačius,nors kadaise jie raizgėsiiki pat Jazero ir driekėsi per dykumą,nors kadaise jų šakos plėtojosiir tiesėsi anapus jūros.
9 Todėl verkiu Sibmos vynmedžių,lygiai kaip verkiu Jazero.Laistau tave ašaromis, o Hešbone ir Eleale,nes tavo vasaros vaisius ir pjūtįužgožė kovos šūksniai.
10 Iš sodųprapuolė džiaugsmas ir linksmybė,vynuogynuosenebėra dainų ir džiugaus klegesio,vyno spaudyklosenėra kam traiškyti kekių;nutilo vynuogių rinkėjų garsai.
11 Todėl dėl Moabomano širdis rauda tarsi lyra,aš dejuoju dėl Kir Hereso.
12 Pavargę savo aukštumų alkuose, Moabo žmonės eis melstis į savo šventyklą. Bet iš to nebus jiems jokios naudos.
13 Tai žodis, kurį anksčiau buvo ištaręs VIEŠPATS apie Moabą.
14 Dabar VIEŠPATS sako: „Po trejų metų – samdinio metų – Moabo didybė bus pažeminta. Nors jis ir turi daug gyventojų, liks tik likutis, mažutis ir silpnas“.