4 Juk taip man kalbėjo VIEŠPATS:„Aš stebėsiu iš savo būsto ramuskaip kaitra saulės blizgesyje,kaip rasos garai pjūties kaitroje.
5 Dar prieš vynuogių rinkimą, žiedams nužydėjusir vynuogių kekėms ėmus sirpti,jis genekliu apgenės šakelesir šalin numes nupjaustytus metūglius.
6 Visi jie bus palikti plėšrūnams kalnų paukščiamsir laukų žvėrims.Plėšrūnai paukščiai maitinsis jais vasarą,o laukų žvėrys – žiemą“.
7 Tuomet tauta žmonių, aukštaūgių ir švelniaodžių, gentis, kurios bijoma arti ir toli, stiprioji ir pergalingoji tauta, kurios kraštą vagoja upės, atneš dovanų Galybių VIEŠPAČIUI į Siono kalną – vietą, kurioje būna Galybių VIEŠPATIES vardas.