1 Ateikite, tautos, ir išgirskite!Klausykitės atidžiai, gentys!Teišgirsta žemė ir tai, ko ji pilna,pasaulis ir visi jo kūriniai!
2 VIEŠPATS įpykęs ant visų tautųir įšėlęs ant visų jų galybių.Jis paliko jas prapulčiai,atidavė sunaikinti kaip atnašą.
3 Jų užmuštieji bus metami į gatves,jų lavonai dvoks maitos tvaiku,kalnai permirks jų krauju,
4 visos kalvos bus juo paplūdusios. Kaip knyga užsiskleis dangus,ir kris jo visos galybės,kaip krinta lapai nuo vynmedžioar figmedžio.
5 Kai mano kalavijas bus iškeltas danguje,jis kris staiga ant Edomo, ant tautos,kurią aš palikau prapulčiai – teismui.
6 VIEŠPATS laiko rankoje kalaviją, visą kruviną,aptekusį riebalais,ėriukų ir ožių krauju, avinų inkstų taukais,nes VIEŠPAČIUI atnašaujama auka Bocroje,didelis kraujo praliejimas Edomo krašte.