4 visos kalvos bus juo paplūdusios. Kaip knyga užsiskleis dangus,ir kris jo visos galybės,kaip krinta lapai nuo vynmedžioar figmedžio.
5 Kai mano kalavijas bus iškeltas danguje,jis kris staiga ant Edomo, ant tautos,kurią aš palikau prapulčiai – teismui.
6 VIEŠPATS laiko rankoje kalaviją, visą kruviną,aptekusį riebalais,ėriukų ir ožių krauju, avinų inkstų taukais,nes VIEŠPAČIUI atnašaujama auka Bocroje,didelis kraujo praliejimas Edomo krašte.
7 Buivolai kris kartu su jais,jautukai – kartu su jaučiais.Nuo kraujo jų kraštas bus girtas,žemė persisunkusi atnašų taukais.
8 VIEŠPAČIUI priklauso keršto diena,atpildo už Sioną metai.
9 Edomo upėse vanduo pasrus degutu,dulkės jame virs siera,ir jo kraštas taps liepsnojančios dervos žeme.
10 Nesiliaudami nei naktį, nei dieną,be perstojo kils dūmų debesys.Žemė per kartų kartas bus tuščia,per amžių amžius niekas per ją neis.