17 todėl mano kartėlis pavirto ramybe.Tu apsaugojai mane nuo mirties bedugnėsir visas mano nuodėmes nusviedei sau už nugaros.
18 Juk Šeole niekas tau nedėkoja,nė mirtis tavęs nešlovina;kas eina į giliąją duobę, tas nebesitiki tavo gerumo.
19 Gyvasis, tiktai gyvasis tau dėkoja,kaip šiandien darau aš.Apie tavo ištikimybę tėvai pasakos vaikams.
20 VIEŠPAČIUI patiko mus išgelbėti!Giedosime ir kankliuosime mes VIEŠPATIES Namuosevisas savo gyvenimo dienas.
21 Kai Izaijas pasakė: „Tegu jie nuneša figų košės, tepatepa ja išbėrimą, ir jis pagis“,
22 Ezekijas paklausė: „O koks bus ženklas, kad aš vėl pakilsiu į VIEŠPATIES Namus?“