2 Ezekijas nusigręžė veidu į sieną ir meldėsi VIEŠPAČIUI:
3 „Atmink, meldžiu, VIEŠPATIE, kaip ištikimai ir nuoširdžiai elgiausi tavo akivaizdoje, darydamas, kas tau patinka!“ Ir ėmė Ezekijas graudžiai verkti.
4 Tada Izaijas išgirdo VIEŠPATIES žodį:
5 „Eik pas Ezekiją ir pasakyk: ‘Taip kalba VIEŠPATS, tavo tėvo Dovydo Dievas. Girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Išgydysiu tave; po trejeto dienų tu jau pajėgsi nueiti į VIEŠPATIES Šventyklą. Penkiolika metų pridėsiu prie tavo dienų!
6 Be to, tave ir šį miestą išgelbėsiu nuo Asirijos karaliaus. Aš būsiu skydas šiam miestui!
7 Ženklas iš VIEŠPATIES, kad VIEŠPATS padarys, ką pažadėjo, bus toks.
8 Žiūrėk! Šešėliui, jau nusileidusiam dešimčia pakopų ant laiptų į Ahazo prieangį, leisiu vėl grįžti dešimčia pakopų’“. Ir saulė grįžo dešimčia pakopų, kuriomis buvo nusileidusi.