9 Giesmė, kurią Judo karalius Ezekijas sudėjo, pasveikęs iš ligos:
10 Aš pagalvojau:„Patį savo dienų vidurdienį turiu iškeliauti!Šeolo vartai atims man likusius metus“.
11 Aš tariau:„Niekada daugiau nebematysiu VIEŠPATIES gyvųjų šalyje,niekada daugiau nebežvelgsiu į jokį žemėjegyvenantį žmogų“.
12 Mano pastogė lyg palapinė piemenų nugriautair numesta šalin nuo manęs.Mano gyvenimą tu baigei austi kaip audėjas,nukirpai mane it paskutinį siūlą nuo šeivos.Dieną ir naktį tu vedi mane į pabaigą.
13 Ligi aušros aš šaukiuosi pagalbos.Tarsi liūtas jis triuškina visus mano kaulus.Dieną ir naktį tu vedi mane į pabaigą.
14 Čirškiu tarsi parskridusi kregždė, dejuoju tarsi balandis.Nuvargsta man akys, žvelgdamos aukštyn į dangų:aš skurdžius, Viešpatie! Užstok mane!
15 Ką galiu jam sakyti? Jis man kalbėjo!Jis pats tai padarė!Eisiu pirmyn žingsniukais per visus savo metus,nors mano siela ir pilna kartėlio.