5 Tada Izaijas pasakė Ezekijui: „Išgirsk Galybių VIEŠPATIES žodį:
6 ‘Štai ateis dienos, kai visa, kas tik yra tavo rūmuose, visa, ką tavo protėviai sukrovė iki šios dienos, visa bus išgabenta į Babiloną. Nieko neliks, – sako VIEŠPATS!
7 – Ir iš tavo palikuonių, kurių susilauksi, kai kurie bus paimti; jie bus eunuchai Babilono karaliaus rūmuose!’“
8 Ezekijas atsakė Izaijui: „VIEŠPATIES žodis, kurį man pasakei, yra palankus“. Mat jis pagalvojo sau: „Vadinasi, mano dienomis dar tvers taika ir saugumas“.