1 Tylėkite, tolimosios salos, mano akivaizdoje!Laukite mano žodžių, tautos!Teateina ir tepareiškia jos savo skundą;drauge rinkimės į teismą.
2 Kas išjudino iš Rytų kovotoją už teisumąir pašaukė jį būti savo tarnu?Jis atiduoda jam tautasir sutrypia jų karalius.Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis,savo lanku – vėjo nešamais pelais.
3 Jis vejasi juosir pralenkia nepažeistas,vos kelią kojomis siekdamas.
4 Kas tai nuveikė ir padarė?Kas pašaukė kartas nuo pat pradžios?Tai aš, VIEŠPATS,kuris esu pirmasir su paskutine jų toks būsiu.
5 Išvydo jį tolimosios salos, ir apėmė jas baimė,dreba žemės pakraščiai:artėja, jau čia pat!
6 Kiekvienas jų padeda kitiems,kiekvienas drąsina savo bičiulį.
7 Meistras skatina auksakalį,svidintojas – kalvį prie priekalo.„Nuliedinta gerai“, – sako jisir sutvirtina kniedėmis,kad nesvyruotų į šalis.