2 Kas išjudino iš Rytų kovotoją už teisumąir pašaukė jį būti savo tarnu?Jis atiduoda jam tautasir sutrypia jų karalius.Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis,savo lanku – vėjo nešamais pelais.
3 Jis vejasi juosir pralenkia nepažeistas,vos kelią kojomis siekdamas.
4 Kas tai nuveikė ir padarė?Kas pašaukė kartas nuo pat pradžios?Tai aš, VIEŠPATS,kuris esu pirmasir su paskutine jų toks būsiu.
5 Išvydo jį tolimosios salos, ir apėmė jas baimė,dreba žemės pakraščiai:artėja, jau čia pat!
6 Kiekvienas jų padeda kitiems,kiekvienas drąsina savo bičiulį.
7 Meistras skatina auksakalį,svidintojas – kalvį prie priekalo.„Nuliedinta gerai“, – sako jisir sutvirtina kniedėmis,kad nesvyruotų į šalis.
8 O tave, mano tarne Izraeli,Jokūbai, mano išsirinktasis,mano bičiulio Abraomo palikuoni,