1 „Štai mano tarnas, kurį aš remiu,mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi.Apgaubiau jį savo dvasia,kad neštų tautoms teisingumą
2 ne šauksmu ar pakeltu balsu;gatvėje nebus girdėti jo balso.
3 Nei palaužtos nendrės jis nelauš,nei blėstančio dagčio negesins.Jis neš tikrą teisingumą.
4 Nepails ir nepasiduos nevilčiai,kurdamas žemėje teisingumą.Jo mokymo lauks tolimosios salos“.
5 Taip kalba Dievas, VIEŠPATS, kuris sukūrė ir išskleidė dangų,patiesė žemę su visais pasėliais,joje duoda gyvybę žmonėmsir dvasią joje gyvenantiems:
6 „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei,paėmiau tave už rankos.Aš sukūriau ir padariau tavetautos sandora, tautų šviesa,
7 kad atvertum neregių akis,išvestum iš kalėjimo belaisvius,išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse.