1 Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam,kurį jis paėmė už dešinės rankos,kad pajungtų jam tautas ir nuginkluotų karalius,kad atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti:
2 „Aš pats žygiuosiu pirma tavęsir sulyginsiu kalvas.Vario duris sutrupinsiu, nukaposiu geležies skląsčius.
3 Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas,kad žinotumei, jog aš VIEŠPATS, Izraelio Dievas,kuris šaukia tave vardu.
4 Dėl Jokūbo, savo tarno,dėl Izraelio, savo išrinktojo,pašaukiau tave vardu, teikdamas tau garbę,nors tu manęs ir nepažinojai.
5 Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito;be manęs nėra dievo!Aš – tas, kuris tave apginkluoja,nors tu manęs ir nepažįsti,
6 kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma,jog kito be manęs nėra.Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito!