1 „Lipk žemyn, sėskis dulkėse,mergele, Babilono dukterie!Tau nebėra sosto,sėsk ant žemės, chaldėjų dukterie!Dailiąja ir gašliąja nebūsi daugiau vadinama.
2 Imk girnas ir malk grūdus!Nusidenk nuo veido šydą!Nusimesk skraistę, apsinuogink blauzdas,braidyk po vandenį upėse.
3 Tavo nuogumas bus iškeltas aikštėn,bus matyti tavoji gėda.Atkeršysiu ir nepagailėsiu“, –
4 sako mūsų Atpirkėjas.Jo vardas – Galybių VIEŠPATS, Izraelio Šventasis.
5 Sėdėk tyli, pasitrauk į patamsį,chaldėjų dukterie!Karalysčių viešpate nebūsi daugiau vadinama.
6 Buvau įpykęs ant savo tautos,savo paveldą buvau išniekinęs,tau į rankas buvau jį atidavęs.O tu jam neparodei pagailosir krovei ant senelių labai sunkų jungą.
7 Sakei sau: „Amžinai viešpatausiu!“Neėmei šių dalykų į širdį,negalvojai, kuo tai galės baigtis.