5 Sėdėk tyli, pasitrauk į patamsį,chaldėjų dukterie!Karalysčių viešpate nebūsi daugiau vadinama.
6 Buvau įpykęs ant savo tautos,savo paveldą buvau išniekinęs,tau į rankas buvau jį atidavęs.O tu jam neparodei pagailosir krovei ant senelių labai sunkų jungą.
7 Sakei sau: „Amžinai viešpatausiu!“Neėmei šių dalykų į širdį,negalvojai, kuo tai galės baigtis.
8 Dabar išgirsk, išlepintoji,besijaučianti jaukiai, galvojanti sau širdyje:„Aš, ir niekas kitas!Niekada netapsiu našleir neišgyvensiu vaikų netekties“.
9 Bet ir viena, ir kita ištiks tavestaiga, tą pačią dieną;vaikų netektis ir našlystėužgrius ant tavęs visu svoriu,nepaisant tavo užkeikimų gausybėsir visų tavo grasių kerėjimų galios.
10 Kadangi nedora būdama jauteisi saugiir sakei sau: „Niekas manęs nemato!“ –tavo išmintis ir išmanymas išvedė tave iš kelio.Užtat ir sakei sau: „Aš, ir niekas kitas!“
11 Užguls tave vargas,ir nemokėsi jo šalin nužavėti;užpuls tave nelaimė,ir nepajėgsi jos nuvyti.Staiga užklups tave galas,apie kurį nepagalvojai.