1 Išgirskite mane, salos,atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos!Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį,dar motinos įsčiose tebesantį;jis ištarė mano vardą.
2 Jis padarė iš manęs aštrų kalavijąir paslėpė savo rankos šešėlyje.Jis padarė mane aštria strėleir įsidėjo į savo strėlinę.
3 „Tu mano tarnas, – pasakė man, –Izraeli, per tave apreikšiu savo šlovę!“
4 Bet aš pagalvojau: „Veltui aš triūsiau,tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau;mano byla – pas VIEŠPATĮ,ir mano atlygis – mano Dievo rankoje.
5 Dabar tvirtai nusprendė VIEŠPATS,kuris mane padarė savo tarnu dar motinos įsčiose,kad jam parvesčiau Jokūbą,kad Izraelis pas jį būtų surinktas.Aš pagerbtas VIEŠPATIES akyse,mano Dievas – mano jėga!“
6 „Per maža, – sako jis, – tau būti mano tarnu,prikelti Jokūbo giminesir sugrąžinti Izraelio likutį. Aš padarysiu tave ir tautų šviesa,kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“.
7 Taip kalba VIEŠPATS,Izraelio Atpirkėjas, jo Šventasis, paniekintajam,kuriuo bjaurisi tautos,valdovų tarnui:„Karaliai atsistos, tave pamatę,didžiūnai ir tie lenksis iki žemėsdėl VIEŠPATIES, kuris yra ištikimas,dėl Izraelio Šventojo, kuris tave išrinko“.