4 Bet aš pagalvojau: „Veltui aš triūsiau,tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau;mano byla – pas VIEŠPATĮ,ir mano atlygis – mano Dievo rankoje.
5 Dabar tvirtai nusprendė VIEŠPATS,kuris mane padarė savo tarnu dar motinos įsčiose,kad jam parvesčiau Jokūbą,kad Izraelis pas jį būtų surinktas.Aš pagerbtas VIEŠPATIES akyse,mano Dievas – mano jėga!“
6 „Per maža, – sako jis, – tau būti mano tarnu,prikelti Jokūbo giminesir sugrąžinti Izraelio likutį. Aš padarysiu tave ir tautų šviesa,kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“.
7 Taip kalba VIEŠPATS,Izraelio Atpirkėjas, jo Šventasis, paniekintajam,kuriuo bjaurisi tautos,valdovų tarnui:„Karaliai atsistos, tave pamatę,didžiūnai ir tie lenksis iki žemėsdėl VIEŠPATIES, kuris yra ištikimas,dėl Izraelio Šventojo, kuris tave išrinko“.
8 Taip kalba VIEŠPATS: „Malonės metu tave išklausau,išganymo dieną tau padedu.Sukūriau tave, paskyriau tave Sandora tautai,kad atstatytum kraštą irišdalytum nuniokotus paveldus.
9 Sakyk kaliniams: ‘Išeikite!’ir tiems, kurie tamsybėse: ‘Eikite į šviesą!’Pakelėse jie ganysis,ant plikų kalvų visur ras ganyklų.
10 Nekęs nei alkio, nei troškulio,nekenks jiems nei dykumų vėjas, nei saulė,nes gailestingasis juos vedair nuveda prie čiurlenančių šaltinių.