20 Tavo sūnūs nualpę,jie guli visur gatvių kampuose,kaip stirnos medžiotojo pinklėse,apsvaigę nuo VIEŠPATIES pykčio,įveikti tavo Dievo įniršio.
21 Bet dabar klausykis, nelaimingoji!Tu apsvaigusi, bet ne nuo vyno!
22 Taip kalba VIEŠPATS, tavo Valdovas ir Dievas,ginantis savo tautą:„Žiūrėk, aš imu tau iš rankos svaigiąją taurę.Iš mano pykčio indo tu daugiau nebegersi.
23 Paduosiu ją į rankas tavo kankintojams, sakiusiems tau:‘Gulk ant žemės, kad galėtume sutrypti tave!’Savo nugarą tu pavertei grindiniu, gatve praeiviams“.