1 Teisusis žūva,bet niekas to neima į širdį.Geri žmonės paglemžiami,ir niekas nesuvokia,kad teisųjį paglemžė blogis.
2 Teisieji pasiekia ramybę; tas randa poilsįant savo gulto, kas eina teisingu keliu.
3 O jūs, burtininkės sūnūs,svetimautojo ir pasileidėlės palikuonys,ateikite čionai!
4 Iš ko jūs šaipotės? Prieš ką laidote gerklęir kam rodote liežuvį?Argi jūs ne nuodėmės vaikai, melo išperos?
5 Jūs degate gašla ąžuolyneir po kiekvienu žaliu medžiu;jūs pjaunate vaikus upių vagoseir uolų plyšiuose!
6 Tavo dalis – tarp slidžiųjų upės akmenų;taip, tai tavo dalia.Tu liejai jiems liejamąsias aukas ir aukojai atnašas!Ar dėl tų aukų aš galiu pasigailėti?