14 Pasigirsta balsas:„Tieskite, tieskite vieškelį!Parenkite kelią, pašalinkite kliūtisnuo kelio mano tautai!“
15 Juk aukščiausiasis, prakilnusis, amžinasis,kurio vardas – Šventasis, sako taip:„Šventose aukštybėse gyvenuir su sugniuždytaisiais bei prislėgtaisiais būnu,kad pakelčiau prislėgtųjų dvasiąir atgaivinčiau sugniuždytųjų drąsą.
16 Aš ne amžinai kaltinsiu,ne visuomet pyksiu,nes mano akivaizdoje išblėstų dvasiair net gyvybės alsavimas, kurį aš pats sukūriau.
17 Dėl jo kaltės pykau kurį laiką,plakiau jį, iš pykčio paslėpęs savo veidą,bet jis nesiliovė eiti savo maištingu keliu.
18 Mačiau, kuriuo keliu jis eina,bet pagydysiu jį ir nuvesiu,gausiai paguosiu. Jo raudotojams
19 aš, Kūrėjas, sukuriu lūpų vaisių. Ramybė, ramybė tolimiems ir artimiems! –sako VIEŠPATS, – aš jį pagydysiu!“
20 Nedorėliai – kaip jūra, pašiaušta audrosir negalinti nurimti.Jos bangos išmeta dumblą ir nešvarumus.