3 O jūs, burtininkės sūnūs,svetimautojo ir pasileidėlės palikuonys,ateikite čionai!
4 Iš ko jūs šaipotės? Prieš ką laidote gerklęir kam rodote liežuvį?Argi jūs ne nuodėmės vaikai, melo išperos?
5 Jūs degate gašla ąžuolyneir po kiekvienu žaliu medžiu;jūs pjaunate vaikus upių vagoseir uolų plyšiuose!
6 Tavo dalis – tarp slidžiųjų upės akmenų;taip, tai tavo dalia.Tu liejai jiems liejamąsias aukas ir aukojai atnašas!Ar dėl tų aukų aš galiu pasigailėti?
7 Ant aukšto ir didingo kalno įsitaisei sau gultą,ir kopdavai ten aukos aukoti.
8 Už durų ir staktųpasistatei savo nešvankųjį ženklą.Atmesdama mane, pasiklojai sau gultą,lipai į jį ir jį padidinai.Mėgdama gultą, sudarei su jais sandėrį,kad jie tau dažnai būtų priegulais,ir šitaip tenkinai savo gašlumą.
9 Tu ėjai pas Melechą su aliejumiir gausiai liejai kvapius tepalus.Tu toli siuntei savo pasiuntinius,vertei juos eiti į patį Šeolą.