5 Jūs degate gašla ąžuolyneir po kiekvienu žaliu medžiu;jūs pjaunate vaikus upių vagoseir uolų plyšiuose!
6 Tavo dalis – tarp slidžiųjų upės akmenų;taip, tai tavo dalia.Tu liejai jiems liejamąsias aukas ir aukojai atnašas!Ar dėl tų aukų aš galiu pasigailėti?
7 Ant aukšto ir didingo kalno įsitaisei sau gultą,ir kopdavai ten aukos aukoti.
8 Už durų ir staktųpasistatei savo nešvankųjį ženklą.Atmesdama mane, pasiklojai sau gultą,lipai į jį ir jį padidinai.Mėgdama gultą, sudarei su jais sandėrį,kad jie tau dažnai būtų priegulais,ir šitaip tenkinai savo gašlumą.
9 Tu ėjai pas Melechą su aliejumiir gausiai liejai kvapius tepalus.Tu toli siuntei savo pasiuntinius,vertei juos eiti į patį Šeolą.
10 Nuo tolimo kelio tu labai pavargai,bet niekados nepratarei: „Liausiuosi!“Tu sugebėdavai patenkinti savo gašlumą,todėl niekuomet ir nesisielojai.
11 Ko gi taip pabūgai?Ko pabijojai, kad tapai melagė?Kodėl manęs neatminei, į širdį manęs neėmei?Ar ne dėl to, kad aš tylėjau ir dėjausi neregįs,tu nebijojai manęs?